2016 m. liepos 11 d.

Sudarant darbo sutartį darbuotojas ir darbdavys dažnai susitaria dėl išbandymo laikotarpio. Dažniausiai šis išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva, tačiau tokią iniciatyvos teisę turi ir darbuotojas. Darbdavio motyvai paprastai yra patikrinti, ar darbuotojo įgūdžiai ir kompetencijos tiks pavestam darbui kokybiškai atlikti, o darbuotojas savo ruožtu nori pasitikrinti, ar jam tinka siūlomas darbas.

Šiuo bandomuoju laikotarpiu taikoma supaprastinta darbo sutarties nutraukimo tvarka. Šalis, kurios pageidavimu buvo nustatytas išbandymo laikotarpis, jam nesibaigus, turi teisę inicijuoti darbo sutarties nutraukimą apie tai raštu įspėjusi kitą šalį prieš tris darbo dienas. Tokiu atveju darbuotojui nemokama išeitinė kompensacija.

Jei darbo sutartyje nenurodoma, kieno iniciatyva nustatomas bandomasis laikotarpis, darbuotojas, pageidaujantis nutraukti darbo sutartį per bandomąjį laikotarpį, privalo raštu informuoti darbdavį prieš 3 darbo dienas.

Tačiau, jei išbandymas buvo nustatytas darbdavio iniciatyva, o sutartį anksčiau laiko nori nutraukti darbuotojas, jis apie tai raštu turi informuoti darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.

Pažymėtina, jog išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai, į šį laikotarpį neįskaitomas laikas, kai darbuotojas nebuvo darbe.                  

Pasitaiko atvejų, kai bandomasis laikotarpis nustatomas esamiems įmonės darbuotojams, perkeltiems į kitas pareigas, arba pasikeitus įmonės savininkui, jos pavadinimui, ar reorganizavus įmonę. Tai prieštarauja Darbo kodekso nuostatoms, nes dėl išbandymo gali būti sulygstama tik sudarant naują darbo sutartį, t.y. nustatant naujus darbo santykius, o ne juos tęsiant.