2016 m. rugsėjo 19 d.

Net ir patys geriausi darbdaviai kartais susiduria su piktavališku darbuotojų neatvykimu į darbą. Ką daryti darbdaviui tokiu atveju, kai darbuotojas neatvyksta į darbą, neatsako į telefono skambučius ir ignoruoja prašymus pasiaiškinti? Darbo kodeksas (136 str. 3 dalies 2 punktas ir 235 str. 2 dalies 9 punktas) suteikia galimybę darbdaviui atleisti tokį darbuotoją už vieną šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, šiuo atveju už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (toliau – pravaikštą), nemokant jokių išeitinių išmokų.

Norint atleisti darbuotoją už pravaikštą turėtų būti išpildytos šios dvi sąlygos: esant teisminiam ginčui darbdaviui reikėtų įrodyti, kad darbuotojas į darbą neatvyko visą darbo dieną, o darbuotojui turėtų būti suteikta galimybė pateikti įrodymus, jog jis neatvyko dėl svarbių priežasčių.

Jei paaiškėtų, jog darbuotojo neatvykimo į darbą priežastys buvo svarbios, drausminės nuobaudos skirti jam negalima. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog darbuotojo pavėlavimas į darbą negali būti vertinamas kaip pravaikšta. Atleisti iš darbo galima ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos.

Taigi, kokių žingsnių turėtų imtis darbdavys, susidūręs su piktavališku darbuotojo neatvykimu į darbą visą darbo dieną? Visų pirma, darbuotojui nepasirodžius darbe, tiesioginis jo vadovas turėtų rašyti tarnybinį pranešimą įmonės vadovui apie darbuotojo neatvykimą į darbą.

Atvykęs į darbą darbuotojas turėtų parašyti pasiaiškinimą. Jei jam skiriama nuobauda – atleidimas iš darbo – darbdavys turi padaryti įrašą darbo sutartyje, kad „darbuotojas atleidžiamas pagal LR DK 136 str. 3d. 2p. ir 235 str. 2d. 9p.“ ir paruošti įsakymą dėl atleidimo. Darbuotojas turi pasirašyti darbo sutarties atleidimo skiltyje bei ant įsakymo, kad su juo susipažino.

Tuo atveju, kai darbuotojas atsisako rašyti pasiaiškinimą ir pasirašyti darbo sutartyje, jo atsisakymą turi patvirtinti komisija. Darbdavys turi parengti „Atsisakymo susipažinti su drausminės nuobaudos skyrimu aktą“, kurį patvirtinti turi  darbuotojo tiesioginis vadovas bei dar du darbuotojai.

Jei darbuotojas taip ir neatvyksta į darbą, darbdavys turėtų darbuotojui paštu (rekomenduojama, registruotu su įteikimu) siųsti reikalavimo aktą, jame nurodant per tam tikrą laiką paaiškinti ir pateikti dokumentus, pateisinančius neatvykimą į darbą. Rekomenduojama akte nurodyti protingą terminą, pavyzdžiui, 7 kalendorines dienas nuo gavimo, per kurį bus laukiama darbuotojo atsakymo. Jei nustatytu laiku darbuotojas atsakymo nepateikia, darbo sutartį darbdavys gali nutraukti už pravaikštą ir be darbuotojo pasiaiškinimo.  Paprastai su tokiu įsakymu darbuotojas turėtų būti supažindinamas pasirašytinai, tačiau jei to padaryti neįmanoma, reikėtų šio įsakymo patvirtintą kopiją išsiųsti darbuotojui paštu (patartina registruotu su įteikimu).

Taigi, atleidimo už pravaikštas eiga tikrai nėra nei paprasta, nei maloni. Belieka palinkėti darbdaviams nesusidurti su piktavališkais darbuotojais, o darbuotojams prisiminti, jog pasirašydami darbo sutartį jie įsipareigoja ne tik dirbti tam tikros kvalifikacijos darbą, bet ir paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai.

Atkreipiame dėmesį, jog ši atleidimo už pravaikštas tvarka galioja vadovaujantis dabartine Darbo kodekso redakcija. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, šios nuostatos gali nežymiai keistis.