2016 m. birželio 13 d.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekse yra numatyta galimybė darbuotojams tam tikromis aplinkybėmis prašyti darbdavio suteikti nemokamas atostogas. Šios atostogos skirtos ne pailsėti, o darbuotojo tikslams įgyvendinti - santuokai sudaryti, vaikui prižiūrėti, ligoniui slaugyti ir kitiems. Tačiau darbuotojams, išėjusiems nemokamų atostogų, nederėtų pamiršti: kadangi šių atostogų metu jie negauna darbo užmokesčio, kuris būtų apmokestinamas socialinio draudimo įmokomis, nemokamos atostogos laikomos nedraudžiamuoju laikotarpiu. Todėl darbuotojui, susirgusiam nedraudžiamuoju laikotarpiu, nebus mokama ligos pašalpa.

Taip pat svarbu paminėti, jog darbuotojo panaudotų nemokamų atostogų trukmė gali daryti įtaką ir kasmetinių mokamų atostogų trukmei. Jei darbuotojo nemokamos atostogos truko iki keturiolikos kalendorinių dienų arba iki trisdešimties kalendorinių dienų - neįgaliesiems arba asmenims, slaugantiems neįgalųjį, tuomet problemų nekyla – šios atostogos įskaičiuojamos į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti ir į nepertraukiamąjį darbo stažą. Tačiau jeigu atsitiko taip, kad darbuotojas pasinaudojo ilgesnėmis nemokamomis atostogomis, viršijančios nustatytą trukmę nemokamų atostogų dienos neįskaičiuojamos į darbo stažą tų darbo metų kasmetinėms atostogoms gauti. Vadinasi, už tuos darbo metus darbuotojo mokamos kasmetinės atostogos bus trumpesnės.

Jei darbuotojas prašo leisti neatvykti į darbą dėl kitų priežasčių, nei nurodytos nemokamų atostogų atveju, administracija gali leisti darbuotojui nedirbti, tačiau toks neatvykimas į darbą administracijai leidus taip pat laikomas nedraudžiamuoju laikotarpiu. Be to, nuo pat pirmos neatvykimo dienos šis laikotarpis neįskaičiuojamas į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti.