2016 m. gruodžio 12 d.

Ar žinote, kad jei bus sugadintos ar prarastos įmonės prekės, nuostoliai gali nesumažinti įmonės mokėtino pelno mokesčio ir padidinti mokėtiną PVM?

Dažniausiai įmonės nurašo prekes dėl šių priežasčių:

• Netinkamo prekių laikymo ar saugojimo - gana dažnai prekės yra sugadinamos dėl netinkamai įrengtų darbo vietų: siaurų praėjimų tarp sandėliuojamų prekių, prekes laikant tam nepritaikytose vietose arba tiesiog neįsigilinus į prekių sandėliavimo sąlygas: nepalaikant tinkamos temperatūros, drėgmės ar pan. sąlygų.
• Prekių vagystės.
• Nustatyto prekių trūkumo ir kitų prekių praradimo atvejų - pasitaiko atvejų, ypatingai, kai prekės yra smulkios, jog jau jas pristatant iš tiekėjo, yra pakrautas per mažas kiekis, negu nurodytas tiekimo dokumentuose, taip pat dažnas atvejis, kad prekės dingsta prekybos vietose, sandėliuose dėl pirkėjų ar darbuotojų nesąžiningumo.

Patirti prekių nuostoliai turi būti dokumentuoti prekių nurašymo ar inventorizacijos aktu.

Paprastai prekių nuostoliai nemažina apmokestinamojo pelno, t.y. įmonė, praradusi prekes, dėl praradimų nemokės mažiau pelno mokesčio, taip pat turi būti į biudžetą sumokamas prarastų prekių pirkimo PVM, jei anksčiau jis buvo atskaitytas.

BUHALTERIJOS CENTRO vyresnioji buhalterė Birutė Kaladienė atkreipia dėmesį, jog yra keletas išimčių, kuomet PVM ataskaitos tikslinti nereikia ir apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas prarastų prekių verte:

• Kai prekių praradimus galima priskirti prie natūralios netekties nuostolių ir jie, priklausomai nuo prekių rūšies, neviršija 1ar 3 procentų įmonės pajamų.

Natūralios netekties nuostoliai – tai natūralus prekių kiekio sumažėjimas (nudžiūvimas, nugaravimas, nubyrėjimas ir pan.) dėl prekių saugojimo, perpylimo, fasavimo, vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo. Didesni – iki 3 procentų nuo įmonės pajamų – natūralios netekties nuostoliai leidžiami šviežiems vaisiams, uogoms, grybams ir daržovėms.

• Kai prekės yra parandamos dėl kitų, nuo PVM mokėtojo nepriklausančių priežasčių, ir įmonė gali pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Pavyzdžiui, jei prekės sunaikinamos pasibaigus jų vartojimo terminams, taip pat jei sunaikinamos pasenusios, neturinčios paklausos, užsigulėjusios prekės ar nenaudojamų įrengimų atsarginės dalys ir PVM mokėtojas turi sunaikinimo faktą patvirtinančius dokumentus (prekių nurašymo bei sunaikinimo aktus ir pan.).

• Kai prekės buvo prarastos dėl nusikalstamų trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių.

Šiuo atveju prekių praradimus taip pat būtina įrodyti surinktais dokumentais. Pavyzdžiui, jei prekės buvo pavogtos ar sugadintos tyčia, reikia tai įrodančios policijos ataskaitos, jei turtas nukentėjo dėl gaisro – tuomet reikalinga gaisrininkų išvada ir kiti susiję dokumentai.

Bet kuriuo atveju įmonė privalo įrodyti, kad prekių nuostoliai buvo patirti ne dėl įmonės kaltės ir įmonė, susimažindama apmokestinamąjį pelną netektų prekių verte, elgėsi sąžiningai ir ėmėsi visų priemonių nuostoliams išieškoti iš kaltų asmenų, t.y. jei prekės buvo prekės buvo prarastos dėl trečiųjų asmenų tyčinių veiksmų, būtina nedelsiant kreiptis į teisėsaugą dėl vagystės fakto užfiksavimo. Jei prekės buvo utilizuotos dėl pasibaigusio galiojimo – turi būti atitinkama veikla užsiimančių įmonių išduotos pažymos apie tokių prekių sunaikinimą arba kiti dokumentai.